- žieduotas
- 2 žiedúotas, -a adj. (1) 1. D.Pošk, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 su žiedu (žiedais) papuoštas ar pasipuošęs: Mano rankelės žiedúotos, nuo sunkių darbelių vaduotos (d.) An. Rankelės baltos, pirštai žieduoti LTR(Grl, Aln, Slk). Nežieduoti pirštelėliai, nekvietkuota galvytėlė NS1316(Brž). Raitininko kape rastos … dvi V a. pabaigos lankinės žieduotosios segės LEXXV94. Antkaklės taip pat dažnai esti papuoštos žiedeliais, todėl kartais vadinamos žieduotomis rš. | Žiedúota merga Dglš. Visa tik žiedúota – bagotumas! Klt. Seniau buvo mada vis žiedúotiem, dabar nebėr jau Ut. 2. DŽ, GTŽ, NdŽ, S.Mast kurio kūną sudaro segmentų eilė: [Kirmėles] dalijame į plokščiąsias, apskritąsias ir žieduotąsias E. 3. MLTEIII921 su apvaliai dėmėtu kailiu: Į paprastąjį ruonį panašus žieduotasis ruonis (Phoca hispida) yra mažiausias iš visų tikrųjų ruonių T.Ivan. 4. S.Mast žiedu, apskritimu dedantis kiaušinius: Sodams kenksmingas verpikas žieduotasis (Malacosoma neustria), kuris kiaušinius padeda žiedais, apjuosiančiais medžio šakeles LEXXXIII439.
Dictionary of the Lithuanian Language.